Naujienos

Informacija

Paskelbta: Sekmadienis, 2017 lapkričio 12 06:52

Lapkričio 8 d. Alantos gimnazijos mokiniai dalyvavo tradicinės Tyrėjų dienos užsiėmimuose.

Penktokai su muzikos ir dailės mokytojomis I. Deksniene ir E. Aginte domėjosi Lietuvos etnografinių regionų liaudies dainomis ir tautiniais kostiumais: internete ir knygose ieškojo informacijos apie skirtingų regionų liaudies dainas, klausėsi įrašų, nagrinėjo jų žanrus, išmoko atlikti sutartinę ,,Žvingia žirgas", piešė pasirinkto etnografinio regiono tautinį kostiumą.

Šeštokai su gamtos mokytoja R. Nariūnaite ir lietuvių k. mokytoja I. Bekešiene vyko į Etnokosmologijos muziejų. Jie norėjo įsitikinti, kaip buvo tyrinėtas dangus, Saulės dydis, planetų sukimasis apie Saulę, kaip kosmose išgyvena augalai ir kt. Šeštokai muziejuje rinko duomenis ir išsiaiškino, kad žmonės nuo seno domėjosi dangaus kūnais, bandė paaiškinti jų kilmę. Lietuviai akimis, vėliau, teleskopais, fotoaparatais, zondais, dirbtiniais palydovais tyrinėjo dangaus kūnų paviršių, augalų auginimą kosmoso sąlygomis, planetų palydovus, asteroidus, meteoritus. Senovės žmonės saulę, mėnulį, žvaigždes įasmenindavo, bendravo kaip su artimaisiais. Lietuviai saulę dažnai vadina motinėle, mergele, o mėnulį – tėveliu, gražiuoju jaunikaičiu. Projekto metu vaikai sekė sakmes apie dangaus kūnų atsiradimą, minė mįsles apie saulę, mėnulį, žvaigždes.

7 klasės mokiniai, vadovaujami socialinės pedagogės R. Gecevičienės, sveikatos priežiūros specialistės N. Kazlienės bei psichologės L. Andrijauskienės, analizavo gimnazijos 13 metų paauglių – berniukų ir mergaičių - ūgio ir svorio metinius pokyčius ir palygino juos su nustatytomis šio amžiaus vaikų normomis, apskaičiavo kiekvieno paauglio KMI. Jie padarė tokias išvadas: gimnazijos 13 metų paaugliai berniukai per metus vidutiniškai paaugo 9,4 cm (pagal Lietuvos 13 metų paauglių ūgio normas tyrime dalyvavę berniukai yra didesni nei vidutiniai); gimnazijos 13 metų paauglės mergaitės per metus vidutiniškai paaugo 9 cm (pagal Lietuvos 13 metų paauglių ūgio normas tyrime dalyvavusių mergaičių ūgis patenka į vidutinio ūgio normas); gimnazijos 13 metų paaugliai berniukai per metus vidutiniškai priaugo 9,9 kg (pagal Lietuvos 13 metų paauglių svorio normas tyrime dalyvavusių berniukų svoris yra didesnis nei vidutinis); gimnazijos 13 metų paauglės mergaitės per metus vidutiniškai priaugo 6,8 kg (pagal Lietuvos 13 metų paauglių ūgio normas tyrime dalyvavusių mergaičių svoris yra didesnis nei vidutinis). Savo atradimais septintokai buvo patenkinti.

Vieni aštuntokai kartu su technologių mokytoja R. Steponėniene domėjosi pulso priklausomybe nuo fizinio krūvio. Mokiniai kėlė hipotezę - pulso dažnį keičia fizinis krūvis. Vaikai keisdami fizinio krūvio dydį matavo savo pulsą. Smagu, kad jų hipotezė pasitvirtino, fizinis krūvis iš tikrųjų keičia pulso dažnį. Kiti aštuntokai su technologijų mokytoju V. Jakučioniu sumanė tapti dailininkais – bandė nudažyti smėlį ir iš spalvoto smėlio pagaminti piešinį. Mokiniams pasisekė – jie smėlį nudažė, o kadangi jis limpa prie klijų, piešinys pavyko.

Ig klasės pirmoji grupė, vadovaujama lietuvių k. mokytojos G. Jakučionienės, tyrė gimnazijos mokinių vardų kilmę. Tyrėjai manė, kad gimnazijos mokinių lietuviškų vardų yra bent 28 %. Pirmiausia jie suskaičiavo, kad 194 mokyklos mokiniai pavadinti 155 vardais. Jaunieji tyrėjai pagal „Lietuvių vardų kilmės žodyną“ nustatė, kad Alantos gimnazijos mokinių vardai yra įvairios kilmės: persų (1), anglų (2), skandinavų (1), italų (3), vokiečių (4), arabų (1), lotynų (49), lietuvių (56), hebrajų (12), graikų (14), latvių (2), germanų (6), ispanų (1), keltų (1), aramėjų (1), neaiškios kilmės (1). Mokiniai džiaugėsi, kad jų kelta hipotezė pasitvirtino iš dalies: rado lietuviškos kilmės vardų daugiau negu tikėjosi, vadinasi, lietuviški vardai taip plačiai vartojami.

Antroji devintokų grupė (anglų k. mokytoja V. Paplauskienė) bandė pritaikyti šiuolaikiškus anglų kalbos žodyno efektyvaus mokymosi metodus.

Istorijos mokytoja D. Rudėnienė bei geografijos mokytojai J. Petrauskienė ir  V. Šerelis padėjo IIg klasės mokiniams tapti detektyvais: jų tyrimų tema - „Būk detektyvas“. Mokiniai kėlė sau tikslą: sukurti istorinį – geografinį maršrutą Alantos apylinkėms, taip dalyvauti respublikiniame projekte „Būk detektyvas“. Dešimtokai rinko informaciją apie žymiausius Alantos krašto piliakalnius ir istorines vietas, lankė ir fotografavo geografinius ir istorinius objektus, sukūrė istorinį geografinį maršrutą ir patalpino jį projekto internetinėje svetainėje http://www.bukdetektyvas.lt. Be to, mokiniai kūrė apie kiekvieną geografinį – istorinį objektą mįsles, iššūkius, galvosūkius, kurie žadintų keliautojų norą aplankyti Alantos krašto vietas: Alantos gimnazijos muziejų, Alantos bažnyčią, sinagogą, Alantos dvarą, Pakryžės, Svobiškėlio, Maišiakulės, Antakščių piliakalnius, Valiulio akmenį bei Verpeto kalną. Dešimtokai ne tik gilino žinias apie Alantą ir jos apylinkes, keliavo ir fotografavo, sukūrė interaktyvų žemėlapį, bet kartu mokėsi bendrauti ir bendradarbiauti.

III–IVg kl. 1 grupės mokinius ir matematikos mokytoją S. Žygelį domino mobilieji telefonai gimnazijoje. Šių tyrėjų darbo tikslas – susipažinti su telefono atsiradimo istorija. Mokiniai siekė išsiaiškinti, kokia populiariausia mobiliojo telefono rūšis gimnazijoje, koks tinklo operatorius, kokia populiariausia spalva.

O štai III-IVg kl. 2 grupė ir biologijos mokytoja A. Dubauskienė domėjosi DNR išskyrimu iš augalinių ląstelių. Jaunieji tyrėjai manė, kad fermentai suskaidys ląstelės sienelę, plazminę membraną, branduolio apvalkalą ir išsiskirs DNR (deoksiribonukleorūgštis). Pasibaigus jų tyrinėjimams paaiškėjo, kad fermentai iš tiesų suskaidė ląstelės sienelę, plazminę membraną, branduolio apvalkalą, chromosomos baltymus ir išsiskyrė nukleorūgštys: DNR ir RNR.

A. Zenevičienė, fizikos mokytoja, vadovavo IIIg kl. 3 grupei, kuri atliko kankorėžio kritimo tyrimus. Vienuoliktokai bandė nustatyti vidutinę kankorėžio masę, apskaičiuoti kankorėžio kritimo greitį, apskaičiuoti jėgą, kuria krisdamas kankorėžis veikia Žemės paviršių. Tyrėjai kėlė hipotezę - eglės kankorėžis nukris ant šono, o pušies kankorėžis apsivers aukštyn. Atlikus bandymus prieita prie išvados, kad kankorėžio kritimo greitis priklauso nuo aukščio, iš kurio krinta kankorėžis, be to, kankorėžį veikia sunkio jėga, tačiau ji yra šiek tiek mažesnė negu jėga, kuria veikia krisdamas kankorėžis žemės paviršių. Taigi, hipotezė iš dalies pasitvirtino!

Antroji IVg kl. grupė domėjosi simetrija mus supančiame pasaulyje. Buvo iškelta hipotezė - mus supančioje aplinkoje yra daugiau daiktų, turinčių simetrijos ašį negu simetrijos centrą. Norėdami patikrinti šį spėjimą tyrėjai stebėjo aplinką ir ieškojo daiktų, kurie turi simetrijos ašį arba simetrijos centrą. Pastebėta, kad augalų lapai turi simetrijos ašį. Deja, nerasta nė vieno augalo, turinčio simetrijos centrą. Simetrija tiesės atžvilgiu dažnesnė stebint pastatus. Simetrija taško atžvilgiu randama tiktai atskiruose pastatų elementuose. Mokiniai padarė išvadą, kad jų hipotezė pasitvirtino, nes savo aplinkoje jie pamatė daugiau daiktų, turinčių simetrijos ašį negu simetrijos centrą. Tyrimui vadovavo matematikos mokytoja Z. Petkevičiūtė.

Pasibaigus tyrimams, mokiniai pristatė savo tyrimus: temas, hipotezes, atliktus tyrimus bei išvadas. Mokytojai svarstė Tyrėjų dienos organizavimo sėkmes, dalinosi pasiūlymais ateičiai.

Regina Lasytė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Žemiau - tyrėjų dienos foto. (Fotografijos mokytojos  I.Ivanauskaitės).